   
_________________________-OJO DAUGIABUČIO NAMO SAVININKŲ BENDRIJOS
Į S T A T A I
Bendroji dalis
1.
________________-ojo daugiabučio namo savininkų bendrija
(toliau vadinama - bendrija) yra ne pelno organizacija,
įgyvendinanti šio namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas
ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir
įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu,
naudojimu, priežiūra ir tvarkymu.
Bendrijos steigėjai yra
____________________-ojo namo butų ir kitų patalpų savininkai
Bendrijos buveinė yra
___________________, Panevėžys.
2.
Bendrija yra privatusis ribotos civilinės atsakomybės
juridinis asmuo. Ji gali turėti sąskaitas bankuose.
Juridinio asmens statusą bendrija
įgyja nuo jos ir jos įstatų įregistravimo dienos juridinių asmenų
registre.
Savo veikloje bendrija vadovaujasi
Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, daugiabučių namų savininkų
bendrijų įstatymu (toliau - DNSBĮ), kitais įstatymais, teisės aktais
ir bendrijos įstatais.
3.
Bendrija negali būti įmonių steigėja ir verstis kita veikla,
nesusijusia su daugiabučio namo valdymu, bendrojo naudojimo objektų
ir jam priskirto žemės sklypo naudojimu, priežiūra ir tvarkymu.
Bendrija veikia vadovaudamasi jos
narių solidarumo, lygiateisiškumo ir tarpusavio pagalbos principais.
4.
Bendrijos tikslas - racionaliai ir efektyviai eksploatuoti
namą, jo inžinerinę įrangą bei jam priskirtą žemės sklypą,
organizuojant valdymą ir priežiūrą; atstovauti bendrijos interesams.
5.
Pagrindiniai bendrijos veiklos uždaviniai daugiabučio namo
valdymas, bendrojo naudojimo objektų ir jam priskirto žemės sklypo
naudojimas, priežiūra ir tvarkymas.
Bendrijos teisės ir pareigos
6. Bendrija turi teisę:
6.1. turėti sąskaitas bankuose;
6.2. pirkti ar kitokiu būdu
įsigyti turtą, reikalingą bendrijos veiklai, jį parduoti, išnuomoti,
įkeisti ar kitaip juo disponuoti;
6.3. nustatytąja tvarka statyti ar
rekonstruoti bendrijos poreikiams reikalingus statinius ar patalpas;
6.4. kaupti lėšas namo bendrojo
naudojimo objektų priežiūrai ir atnaujinimui, jų skolintis;
6.5. jungtis su kitomis
bendrijomis, steigti bendrijų sąjungas (asociacijas) arba prie jų
prisijungti;
6.6. sudaryti sutartis su
fiziniais ar juridiniais asmenimis.
7. Bendrija gali turėti ir kitų
teisių, jeigu jos neprieštarauja DNSBĮ, kitiems įstatymams ir šiems
įstatams.
8. Bendrija privalo:
8.1. organizuoti namo bendrojo
naudojimo objektų ir jam priskirto žemės sklypo valdymą, priežiūrą
ir kitokį tvarkymą, planuoti ir kaupti lėšas šiems darbams atlikti;
8.2. laikytis įstatymų nustatytų
statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų, darbų saugos,
higienos, aplinkosaugos, priešgaisrinių ir kitų specialių
reikalavimų;
8.3. laiku pateikti finansinę
atskaitomybę įstatymų nustatyta tvarka;
8.4. laiku mokėti įstatymų ir kitų
teisės aktų nustatytus mokesčius, įmokas ir rinkliavas;
8.5. saugoti ir ginti bendrijos ir
jos narių teises bei ekonominius ir kitus teisėtus interesus,
susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir
kitokiu tvarkymu;
8.6. atsakyti pagal savo
prievoles.
9.
Bendrija neatsako pagal jos narių prievoles.
10.
Bendrija gali samdyti darbuotojus arba sudaryti sutartis su
gyvenamųjų namų priežiūros ir administravimo paslaugas teikiančiomis
įmonėmis.
Bendrijos nariai, jų teisės ir
pareigos
11. Bendrijos nariu gali būti tik
namų, kuriuose įsteigta bendrija, patalpų savininkas (fizinis ar
juridinis asmuo).
12. Patalpų savininko teisė būti
bendrijos nariu grindžiama patalpų savininko laisva valia įstoti į
bendriją.
13.
Teisę tapti bendrijos nariu patalpų savininkas įgyja nuo
nuosavybės teisės į patalpas bendrijos namuose atsiradimo dienos.
14. Fizinis ar juridinis asmuo,
pirkęs, paveldėjęs ar kitaip įsigijęs patalpas bendrijos valdomuose
namuose, per 10 darbo dienų nuo nuosavybės teisės įgijimo dienos
apie tai raštu praneša bendrijos valdybai.
15. Patalpų savininkas gali tapti
bendrijos nariu:
15.1.
susirinkime raštu balsavęs už bendrijos ir jos įstatų
įregistravimą DNSBĮ nustatyta tvarka. Šiuo atveju bendrijos nario
teises ir pareigas patalpų savininkas įgyja nuo bendrijos ir jos
įstatų įregistravimo dienos.
15.2.
pateikęs raštišką prašymą bendrijos valdybai. Prašyme turi
būti nurodytas patalpų savininko vardas ir pavardė, asmens kodas ir
adresas (juridinio asmens - pavadinimas, kodas ir adresas). Prašymą
turi pasirašyti patalpų savininkas ar jo įgaliotas asmuo. Šiuo
atveju bendrijos nario teises ir pareigas patalpų savininkas įgyja
nuo jo prašymo įregistravimo bendrijos narių registravimo knygoje.
Įstojimo diena laikoma prašymo pateikimo diena.
16. Patalpų savininkams juridiniams
asmenims bei valstybei ir savivaldybėms bendrijos veikloje
atstovauja jų įgalioti asmenys.
17. Bendrijos narys - fizinis asmuo
gali įstatymų nustatyta tvarka įgalioti vietoj savęs dalyvauti
bendrijos veikloje kitą asmenį (atstovą), nurodydamas įgaliojimo
terminą, bet ne ilgesnį kaip 3 metai.
18. Bendrijos nariai ir butų bei
kitų patalpų savininkai registruojami bendrijos narių ir butų bei
kitų patalpų savininkų registravimo knygoje. Joje nurodomas nario ir
buto bei kitos patalpos savininko vardas ir pavardė, gyvenamoji
vieta (juridinių asmenų - pavadinimas ir adresas), nuosavybės teisės
į patalpas įgijimo pagrindas ir data bei patalpų plotas.
19.
Narystė bendrijoje pasibaigia nariui mirus (juridiniam
asmeniui - nustojus egzistuoti), nariui netekus nuosavybės teisės į
visas bendrijos namuose turėtas patalpas, nariui išstojus iš
bendrijos bei likvidavus bendriją. Iš bendrijos išstojama pateikus
raštišką prašymą bendrijos valdybai.
20.
Bendrijos narys turi teisę:
20.1. dalyvauti bendrijos
narių susirinkimuose, rinkti ir būti išrinktas į bendrijos valdybą,
revizijos komisiją;
20.2. teikti siūlymus
bendrijos veiklos klausimais;
20.3. reikalauti, kad
bendrijos valdymas ir bendrosios nuosavybės naudojimas bei priežiūra
atitiktų visų bendrijos narių bendrąsias teises ir teisėtus
interesus;
20.4. be kitų namo patalpų
savininkų sutikimo imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos
ar pašalinta grėsmė bendrojo naudojimo objektams, ir reikalauti iš
kitų patalpų savininkų atlyginti išlaidas proporcingai jų daliai
bendrojoje nuosavybėje;
20.5. gauti informaciją apie
bendrijos veiklą, jos finansinę būklę, turtą, pajamas ir išlaidas
bei privalomus mokesčius;
20.6. kreiptis į teismą su
ieškiniu, prašydamas uždrausti bendrijos valdybai ateityje sudaryti
sandorius, prieštaraujančius bendrijos veiklos tikslams ar
peržengiančius bendrijos valdybos kompetenciją;
20.7. išstoti iš bendrijos;
20.8. įgyvendinti kitas
įstatymų nustatytas teises.
21. Bendrijos narys, jo šeimos
nariai, laikinieji gyventojai ir asmenys, kurie naudojasi savininko
patalpomis sutarties pagrindu, turi teisę naudotis gyvenamojo namo
bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį,
nepažeisdami kitų patalpų savininkų, jų šeimos narių, laikinųjų
gyventojų ir asmenų, kurie naudojasi savininko patalpomis sutarties
pagrindu, teisių bei teisėtų interesų.
22. Patalpų savininkai (bendraturčiai),
atsižvelgdami į savo dalį bendrojoje nuosavybėje, turimą bendrosios
dalinės nuosavybės teisėmis, turi teisę tarpusavio susitarimu
nustatyti naudojimosi atskiromis izoliuotomis šio namo patalpomis ar
kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis tvarką. Jeigu šis
susitarimas yra notariškai patvirtintas ir įregistruotas
Nekilnojamojo turto registre, jis lieka privalomas ir pasikeitus
patalpų savininkams.
23. Patalpų savininkai turi teisę į
bendrojo naudojimo objektų duodamas pajamas proporcingai jų daliai
bendrojoje dalinėje nuosavybėje.
24.
Jeigu daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektą įgalioti
daugiabučio namo savininkų valdo ir naudoja ne visi daugiabučio namo
patalpų savininkai (bendraturčiai), tai įgaliojusieji namo patalpų
savininkai (bendraturčiai) turi teisę kasmet iš valdančiųjų ir
naudojančiųjų gauti ataskaitą. Ataskaita taip pateikiama iš karto po
to, kai jie nustojo valdyti bei naudoti namo bendrojo naudojimo
objektą.
25. Jeigu vienas iš patalpų
savininkų (bendraturčių) nevykdo savo pareigos dalyvauti tvarkant ir
išlaikant bendrą objektą, tai kiti patalpų bendraturčiai turi teisę
į dėl to susidariusių nuostolių atlyginimą įstatymų nustatyta
tvarka.
26. Patalpų savininkai
(bendraturčiai) taip pat turi teisę:
·
be kitų savininkų
sutikimo imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ar
pašalinta grėsmė bendrojo naudojimo objektams, ir reikalauti iš kitų
patalpų savininkų atlyginti išlaidas, proporcingas šių savininkų
daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje;
·
reikalauti iš kitų
patalpų savininkų, kad namo bendrojo naudojimo objektų valdymas ir
naudojimas atitiktų bendrąsias patalpų savininkų teises ir teisėtus
interesus.
27. Kiekvienas iš patalpų savininkų
(bendraturčių) turi teisę nustatytąja tvarka perleisti kitam
asmeniui nuosavybėn, išnuomoti, kitokiu būdu perduoti naudotis ar
įkeisti visą savo dalį ar dalį dalies bendrojoje dalinėje
nuosavybėje, išskyrus gyvenamojo namo bendrąsias konstrukcijas,
bendrąją inžinerinę įrangą bei bendrojo naudojimo patalpas, kurios
negali būti atidalytos iš bendrosios nuosavybės.
28. Patalpų savininkai (bendraturčiai)
turi pirmenybės teisę įsigyti perleidžiamos bendrosios nuosavybės
dalį.
Patalpų savininkas (bendraturtis),
norintis perleisti savo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje,
privalo per notarą pranešti kitiems namo patalpų savininkams (bendraturčiams)
apie ketinimą perleisti savąją dalį ir kartu nurodyti perleidimo
sąlygas. Jeigu kiti namo patalpų savininkai (bendraturčiai) atsisako
pasinaudoti pirmenybės teise arba šios teisės į perleidžiamą
bendrąją dalinę nuosavybę neįgyvendina per vieną mėnesį, tai
bendrosios dalinės nuosavybės savininkas turi teisę perleisti ją bet
kuriam asmeniui.
Jeigu dalis perleista pažeidžiant
pirmenybės teisę ją įsigyti, kitas bendrosios nuosavybės
bendraturtis turi teisę per tris mėnesius teismine tvarka
reikalauti, kad jam būtų perkeltos naujo ginčijamos dalies savininko
teisės ir pareigos. Įsigytos bendrosios dalies savininkas yra
atsakingas už prievoles, kurios atsirado iki šio sandorio, jeigu tai
nurodyta perleidimo sutartyje.
29. Patalpų savininkai
(bendraturčiai) turi teisę remontuoti, rekonstruoti, keisti nuosavų
gyvenamųjų patalpų paskirtį DNSBĮ ir kitų teisės aktų nustatyta
tvarka.
Pasiūlymas keisti gyvenamųjų
patalpų paskirtį iki projektavimo sąlygų išdavimo turi būti
Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka viešai
aptartas su bendrijos nariais ir kitais butų bei kitų patalpų
savininkais. Ši nuostata netaikoma, kai negyvenamosios patalpos
keičiamos į gyvenamąsias, taip pat, kai kitos paskirties, negu buvo,
negyvenamosioms patalpoms netaikomi griežtesni aplinkosaugos,
higienos, priešgaisrinės saugos ir kiti privalomieji reikalavimai.
Viešai aptarti turi būti
pateikta gyvenamųjų patalpų pertvarkymo ir namo aplinkos pakeitimo
schema. Viešo aptarimo išvados ir pasiūlymai, kurie neprieštarauja
įstatymams bei kitiems teisės aktams, turi būti įrašyti į patalpų
paskirties keitimo projektavimo sąlygas.
Ginčus dėl gyvenamųjų patalpų
paskirties keitimo sprendžia teismas.
30. Bendrijos narys privalo:
30.1. laikytis bendrijos įstatų,
vykdyti bendrijos narių susirinkimo, bendrijos valdybos ir
revizoriaus sprendimus;
30.2. dalyvauti bendrijos veikloje;
30.3. tinkamai naudoti ir prižiūrėti
nuosavybės teise jam priklausančias patalpas;
30.4. tausoti bendrijos turtą ir
bendrojo naudojimo objektus, laikytis namo vidaus tvarkos ir žemės
sklypo priežiūros taisyklių, užtikrinti, kad šių taisyklių laikytųsi
jo šeimos nariai ar jo patalpų nuomininkai;
30.5. atsiskaityti nustatyta tvarka
už teikiamas paslaugas, mokėti bendrijos nustatytas įmokas;
30.6. apmokėti bendrijos nustatytas
išlaidas, susijusias su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu,
priežiūra, remontu ar tvarkymu pagal įstatymų ir kitų teisės aktų
nustatytus privalomus statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus,
taip pat žemės sklypo naudojimu ir priežiūra proporcingai jo daliai
bendrojoje nuosavybėje;
30.7.
savavališkai, be bendrijos valdybos ar jos įgalioto asmens
leidimo nereguliuoti, nekeisti, neremontuoti namo bendrosios
inžinerinės įrangos, bendrųjų konstrukcijų ir bendrojo naudojimo
patalpų;
30.8. parduodamas, dovanodamas ar
kitaip perleisdamas nuosavybės teise jam priklausančias patalpas,
atsiskaityti su bendrija pagal savo prievoles ir informuoti
bendrijos valdybą apie išstojimą iš bendrijos;
30.9. atsakyti pagal savo prievoles.
31. Patalpų savininkas (bendraturtis)
privalo leisti tam tikslui paskirtiems asmenims remontuoti ar kitaip
tvarkyti jo bute ir kitose patalpose esančią bendrojo naudojimo
mechaninę, elektrotechninę ir kitokią įrangą.
32. Patalpų savininkai
(bendraturčiai) - tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys
nepriklausomai nuo to, ar jie yra, ar nėra bendrijos nariai, privalo
atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės
įgyvendinimo (apmokėti išlaidas, susijusius su namo bendrojo
naudojimo objektų priežiūra, remontu, tvarkymu ir kt.). Dėl to
kylantys ginčai tarp bendrijos ir jos narių, taip pat kitų patalpų
savininkų gali būti sprendžiami teismine tvarka.
33.
Bendrijos narys neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis
nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų
teisės aktų nustatytais privalomais statinių naudojimo ir priežiūros
reikalavimais.
34.
Pastato bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir naudojimo
privalomieji reikalavimai - įstatymuose, valstybės ir savivaldybių
institucijų teisės aktais patvirtintuose norminiuose dokumentuose
(techniniuose reglamentuose, priežiūros bei naudojimo taisyklėse ir
kituose) nustatyti privalomi pastato konstrukcijų mechaninio
atsparumo ir stabilumo, priešgaisrinės saugos, higienos,
aplinkosaugos ir kiti specialieji reikalavimai.
Bendrojo naudojimo
objektai
35.
Namo bendrojo naudojimo objektai priklauso šio namo patalpų
savininkams (bendraturčiams) bendrosios dalinės nuosavybės teise.
Patalpų savininko dalis bendrojoje nuosavybėje lygi jam nuosavybės
teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo
naudingojo ploto santykiui.
36.
Bendrojo naudojimo objektai valdomi, jais naudojamasi ir
disponuojama patalpų savininkų (bendraturčių) sutarimu.
37.
Daugiabučio namo gyvenamųjų patalpų paskirtis gali būti
keičiama ir jos naudojamos teisėsaugos, ryšių, medicinos, spaudos
platinimo, buitinių paslaugų teikimo bei kitoms negamybinėms
reikmėms, jeigu tai neprieštarauja teritorijos planavimo dokumentų
reikalavimams.
Kai keičiama gyvenamųjų patalpų
paskirtis, jos turi būti pertvarkytos taip, kad būtų įrengtas
atskiras įėjimas iš lauko ir kad šis pertvarkymas atitiktų
gyvenamojo namo architektūros, higienos, priešgaisrinės saugos,
aplinkosaugos ir statybos techninius reikalavimus.
Gyvenamųjų patalpų paskirties keitimo
projektas rengiamas ir statybos darbai atliekami laikantis Statybos
įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytos tvarkos bei reikalavimų.
38. Jeigu patalpų
savininkas, nustatytąja tvarka gavęs kitų bendraturčių sutikimą ir
laikydamasis įstatymų nustatytų taisyklių, savo lėšomis padidina
bendrojo naudojimo objektą (jo vertę), tai šio savininko reikalavimu
jo dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir naudojimosi bendruoju
objektu tvarka turi būti atitinkamai pakeičiamos.
39. Jeigu patalpų
savininkas savo lėšomis padidina bendrojo naudojimo objektą (jo
vertę), neturėdamas kitų bendraturčių sutikimo, jis įgyja nuosavybės
teisę į tą padidintą dalį, jeigu ją galima atskirti nesužalojant
bendro objekto.
Jeigu padidinto objekto ar jo vertės
dalies negalima atskirti nesužalojant bendro objekto, tai visų
bendraturčių dalys padidėja proporcingai jų bendrosios nuosavybės
teise turimoms dalims.
Bendrijos valdymo organai
40.
Bendrijos valdymo organas yra bendrijos narių susirinkimas;
bendrijos kolegialus valdymo organas yra bendrijos valdyba.
Bendrijos narių susirinkimas
41. Aukščiausias bendrijos valdymo
organas yra bendrijos narių susirinkimas, kuris turi teisę:
41.1. tvirtinti, keisti ir
papildyti bendrijos įstatus;
41.2. rinkti ir atšaukti
bendrijos valdybą, valdybos pirmininką ir revizorių;
41.3.
tvirtinti bendrijos valdybos darbo reglamentą;
41.4. nustatyti bendrijos
ūkinės veiklos organizavimo ir valdymo tvarką ir su tuo susijusius
įgaliojimus valdybos nariams, taip pat jų darbo apmokėjimo sąlygas,
samdomų darbuotojų skaičių ir jų darbo apmokėjimo tvarką arba
sutarčių su gyvenamųjų namų priežiūros ir administravimo paslaugas
teikiančiomis įmonėmis sudarymo sąlygas;
41.5.
tvirtinti bendrijos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą, bendrojo
naudojimo objektų atnaujinimo (remonto ar rekonstrukcijos) ar
modernizavimo metinį bei ilgalaikį planą, lėšų įstatymuose ir
kituose teisės aktuose nurodytiems privalomiems statinių naudojimo
ir priežiūros reikalavimams įgyvendinti kaupimo tvarką;
41.6.
tvirtinti nepiniginių (turtinių) bendrijos narių įnašų
įvertinimo bei bendrijos narių ir jų šeimos narių darbo sąnaudų
įskaitymo į įmokas nustatymo tvarką;
41.7.
vertinti bendrijos valdybos veiklą, tvirtinti metinę
bendrijos ūkinės ir finansinės veiklos ataskaitą ir revizoriaus
išvadas apie bendrijos finansinę veiklą;
41.8.
nustatyti naujų narių priėmimo į bendriją tvarką;
41.8. nustatyti disponavimo
bendrijos turtu ir lėšomis tvarką, spręsti lėšų skolinimosi bei
pajamų paskirstymo klausimus;
41.9. nustatyti ir patvirtinti
namo vidaus tvarkos ir žemės sklypo priežiūros taisykles;
41.10. spręsti bendrijos stojimo
į sąjungas (asociacijas), išstojimo iš jų, bendrijos reorganizavimo
ir likvidavimo klausimus.
42. Bendrijos narių susirinkimus
šaukia bendrijos valdyba įstatuose nustatyta tvarka, bet ne rečiau
kaip vieną kartą per metus, pasibaigus ūkiniams metams.
43. Susirinkimas taip pat turi būti
sušauktas, kai to reikalauja:
1)
revizorius;
2)
ne mažiau kaip 1/4 bendrijos narių.
Jei bendrijos valdyba per
mėnesį nuo reikalavimo sušaukti bendrijos narių susirinkimą
pateikimo dienos susirinkimo nesušaukia, jį gali šaukti revizorius
arba 1/4 bendrijos narių .
44. Apie šaukiamą bendrijos
narių susirinkimą jo organizatorius turi ne vėliau kaip prieš dvi
savaites iki susirinkimo dienos viešai pranešti bendrijos nariams ir
kartu pateikti susirinkimo darbotvarkę.
Jei susirinkimo darbotvarkėje
numatyta pakeisti ar papildyti bendrijos įstatus ar svarstyti lėšų
skolinimosi klausimą, apie bendrijos narių susirinkimą nariams
pranešama raštu.
45.
Bendrijos narių susirinkimas laikomas teisėtu, jeigu jame
dalyvauja ne mažiau kaip pusė bendrijos narių . Neatvykus į
susirinkimą nustatytam narių skaičiui, per dvi savaites šaukiamas
pakartotinis susirinkimas, kuris yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja
ne mažiau kaip 1/4 narių. Susirinkimo nutarimai yra teisėti, jeigu
už juos balsavo daugiau kaip pusė susirinkime dalyvaujančių
bendrijos narių , išskyrus nutarimus dėl bendrijos įstatų pakeitimo
ir papildymo, dėl lėšų, susijusių su bendrojo naudojimo objektų
priežiūros ir naudojimo privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu,
kaupimo ar skolinimosi, kurie yra teisėti, kai už juos balsuoja
daugiau kaip pusė bendrijos narių.
46.
Kiekvieno buto ar kitų patalpų savininkas turi vieną balsą.
Patalpų bendraturčiams jų tarpusavio
susitarimu atstovauja vienas asmuo, kuris turi vieną balsą.
47. Susirinkimai yra
protokoluojami. Protokolus pasirašo susirinkimo pirmininkas ir
susirinkimo sekretorius. Protokolai registruojami pagal raštvedybos
taisykles ir saugomi ne mažiau kaip 10 metų.
48. Bendrijos narių sprendimai taip
pat gali būti priimti balsuojant raštu šių įstatų nustatyta tvarka.
49. Ne mažiau kaip ¼ bendrijos
narių pateikus rašytinius pasiūlymus, bendrijos valdyba organizuoja
bendrijos narių balsavimą raštu, kad būtų priimtas sprendimas.
50. Bendrijos narių balsavimas
raštu vykdomas taip:
50.1. parengiama bendrijos
nario balsavimo biuletenis, kuriame nurodomas svarstomas
klausimas(-ai), siūlomas sprendimo būdas, balsavimo žyma Pritariu,
Nepritariu ir įrašoma nuoroda, kam ir kada šis biuletenis turi
būti grąžintas;
50.2.
balsavimo biuletenis įteikiamas kiekvienam bendrijos nariui
asmeniškai arba išsiunčiamas registruotu laišku, be to, apie vykdomą
balsavimą raštu ir svarstomus klausimus viešai skelbiama namo
skelbimų lentoje. Jeigu patalpos priklauso keliems bendraturčiams,
jiems (vienam iš bendraturčių) įteikiamas vienas biuletenis;
50.3. bendrijos narys, gavęs
balsavimo biuletenį, turi per 2 savaites nuo šio biuletenio įteikimo
dienos apsispręsti dėl balsavimo ir atitinkamai pažymėti biuletenyje
pritaria ar nepritaria siūlomam nutarimo būdui (būdams).
Užpildytas biuletenis pasirašomas, nurodant pasirašiusiojo asmens
kodą. Jeigu patalpa priklauso keliems bendraturčiams, biuletenį
pasirašo vienas iš bendraturčių jų susitarimu. Nesutarimo atveju
biuletenis laikomas negaliojančiu. Negaliojančiais taip pat laikomi
neužpildyti ir (ar) bendrijos nario nepasirašyti biuleteniai;
50.4. užpildytą balsavimo
biuletenį bendrijos narys turi grąžinti bendrijos valdybai ar jos
įgaliotam asmeniui arba išsiųsti paštu, arba įmesti į specialiai tam
skirtą balsadėžę;
50.5. balsavimo raštu
rezultatus apibendrina bendrijos valdybos sudaryta iš bendrijos
narių balsų skaičiavimo komisija; balsavimo raštu rezultatai
įforminami balsų skaičiavimo komisijos protokolu, kurį pasirašo
balsų skaičiavimo komisijos nariai ir tvirtina bendrijos valdyba.
Balsų skaičiavimo komisijos pasirašytas protokolas viešai skelbiamas
skelbimų lentoje;
50.6. balsuojant raštu priimti
sprendimai yra teisėti, kai jiems pritaria daugiau kaip pusė
bendrijos narių;
50.7. balsavimo biuleteniai
susegami į bylą ir saugomi ne trumpiau kaip 3 metus;
50.8. balsavimas raštu laikoma
neįvykusiu, jeigu iki balsavimo biuleteniuose nurodyto termino
bendrijos valdybai ar jos įgaliotam asmeniui grąžintų - atsiųstų
paštu ar įmestų į specialiai tam skirtą balsadėžę - ir pripažintų
galiojančiais biuletenių skaičius yra mažesnis už pusę bendrijos
narių skaičiaus plius vienas. Kartotinis balsavimas raštu gali būti
vykdomas bendrijos narių rašytiniu prašymu ne anksčiau kaip po 2
savaičių, pasibaigus vykdyto balsavimo raštu terminui.
51. Bendrijos narių susirinkimo
nutarimai gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo tada, kai
asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo priėmimą.
Bendrijos
valdyba
52. Bendrijos valdyba yra bendrijos
valdymo organas, vadovaujantis bendrijos veiklai tarp bendrijos
narių susirinkimų. Valdyba renkama iš trijų bendrijos narių.
Bendrijos valdyba renkama ne ilgesniam kaip dviejų metų
laikotarpiui. Valdybos narių kadencijų skaičius neribojamas.
53. Bendrijos valdybos pirmininką
iš valdybos narių renka bendrijos susirinkimas. Bendrijos valdybos
pirmininkas organizuoja valdybos darbą ir atstovauja bendrijai.
54.
Bendrijos valdybos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne
mažiau kaip 2/3 valdybos narių. Valdybos nutarimai yra teisėti, kai
už juos balsuoja daugiau kaip pusė posėdyje dalyvaujančių valdybos
narių. Jei valdybos narių balsai pasiskirsto po lygiai, lemia
pirmininko balsas. Valdybos nutarimai protokoluojami. Protokolą
pasirašo valdybos pirmininkas. Protokolai registruojami pagal
raštvedybos taisykles.
55. Bendrijos valdyba yra pavaldi
bendrijos narių susirinkimui ir atlieka visas jo pavestas funkcijas.
Bendrijos valdyba ne rečiau kaip vieną kartą per metus atsiskaito
bendrijos narių susirinkimui.
56. Bendrijos valdyba dirba
vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymais, bendrijos įstatais,
bendrijos narių susirinkimo nutarimais ar nutarimais, priimtais
balsuojant raštu, bendrijos valdybos darbo reglamentu, kurį tvirtina
bendrijos narių susirinkimas.
57. Bendrijos valdyba:
57.1. rengia bendrijos metinę
pajamų ir išlaidų sąmatą, bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo
(remonto, rekonstrukcijos) ar modernizavimo metinį bei ilgalaikį
planą, taip pat metinę bendrijos ūkinės ir finansinės veiklos
ataskaitą ir teikia ją bendrijos susirinkimui;
57.2.
tvarko ir saugo bendrijos narių ir butų bei kitų patalpų
savininkų registravimo knygą, namo ir jam priskirto žemės sklypo
techninę ir juridinę dokumentaciją, tvarko bendrijos raštvedybą,
priima patalpų savininkų pareiškimus įstoti į bendriją bei išstoti
iš jos;
57.3. bendrijos narių
susirinkimo nustatyta tvarka organizuoja bendrijos ūkinę veiklą,
susijusią su bendrojo naudojimo objektų, taip pat namui priskirto
žemės sklypo naudojimu ir priežiūra;
57.4. priima ir atleidžia iš
darbo bendrijos samdomus darbuotojus;
57.5. tvirtina bendrijos
darbuotojų pareiginius nuostatus;
57.6. pagal bendrijos
susirinkimo sprendimus naudoja bendrijos lėšas ir tvarko jos
sąskaitas bankuose, taip pat samdo buhalterį arba jo funkcijas pagal
sutartį paveda įmonei, teikiančiai gyvenamųjų namų valdymo
administravimo ir priežiūros paslaugas;
57.7. kontroliuoja, kaip
daugiabučio namo patalpų savininkai vykdo savo prievoles, susijusias
su bendrojo naudojimo objektų priežiūra bei naudojimu, teikia
pasiūlymus teisėsaugos institucijoms ir valstybinės statinių
priežiūros tarnyboms patraukti atsakomybėn kaltus asmenis;
57.8. atstovauja bendrijai
pagal savo kompetenciją, sprendžia kitus klausimus, susijusius su
bendrijos veikla.
58. Bendrijos valdyba privalo laiku
rengti bendrijos narių susirinkimus, parengti jų darbotvarkę,
pateikti informaciją susirinkimo darbotvarkės klausimais.
59. Bendrijos valdyba per 5 darbo
dienas nuo bendrijos nario kreipimosi dienos privalo suteikti jam
informaciją apie bendrijos valdymo ir kontrolės organų nutarimus,
turtą, lėšas, įmokas ir kitus privalomus mokesčius, susijusius su
bendrijos veikla. Valdybai draudžiama riboti revizijos komisijos
įgaliojimus ar kitaip trukdyti jos darbą.
Bendrijos valdyba privalo solidariai
atlyginti bendrijai nuostolius, padarytus dėl valdybos nutarimų,
priimtų pažeidžiant bendrijos įstatus, DNSBĮ ir kitus Lietuvos
Respublikos įstatymus. Nuo pareigos atlyginti nuostolius atleidžiami
tie bendrijos valdybos nariai, kurie balsavo prieš tokį nutarimą
arba nedalyvavo posėdyje jį priimant ir per 7 dienas po to, kai
sužinojo ar turėjo sužinoti apie tokį nutarimą, įteikė valdybos
pirmininkui rašytinį protestą. Bendrijos valdyba gali būti
atleidžiama nuo atlyginimo nuostolių, kuriuos ji padarė atlikdama
pareigas, jeigu ji rėmėsi bendrijos dokumentais ir kita informacija,
kurios tikrumu nebuvo pagrindo abejoti, arba veikė neviršydama
normalios ūkinės rizikos laipsnio.
60.
Ginčus dėl nuostolių atlyginimo sprendžia teismas.
61.
Bendrijos valdyba privalo sudaryti bendrojo naudojimo objektų
aprašą ir prireikus jį papildyti arba pakeisti. Šiame apraše turi
būti nurodyta bendrojo naudojimo objektų techninė būklė.
62.
Bendrijos valdyba bendrojo naudojimo objektų aprašą
paskelbia viešai patalpų savininkams ir pateikia jį kitiems jai
žinomiems su bendrojo naudojimo objektų valdymu susijusiems
suinteresuotiems asmenims. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi
teisę ginčyti bendrojo naudojimo objektų aprašą ir reikalauti
atlikti turto inventorizaciją iš naujo.
Bendrijos veiklos tyrimas ir
kontrolė. Ginčų nagrinėjimas
63.
Bendrijos valdybos veiklą kontroliuoja revizorius. Jei
nustatoma pažeidimų, medžiaga perduodama svarstyti bendrijos narių
(įgaliotinių) susirinkimui.
64.
Revizorių ne daugiau kaip dviems metams renka bendrijos narių
susirinkimas. Revizoriumi negali būti bendrijos valdybos nariai ir
asmenys, kuriuos su valdybos nariais sieja artimi giminystės ar
svainystės ryšiai (tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), sutuoktiniai,
broliai, seserys, taip pat sutuoktinių broliai, seserys, tėvai ir
vaikai).
65.
Pasibaigus ūkiniams metams, revizorius atlieka išsamų veiklos
patikrinimą, vertina ją ir teikia išvadą apie bendrijos finansinę
veiklą. Bendrijos valdyba privalo pateikti revizoriui paaiškinimus
ir reikalingus dokumentus.
66.
Revizorius privalo atlikti neeilinį finansinės veiklos
patikrinimą, jei to reikalauja ne mažiau kaip 1/4 bendrijos narių,
ir revizijos ataskaitą pateikti bendrijos narių susirinkimui.
67.
Revizijos išlaidas dengia jos pareikalavę nariai. Jei
revizorius nustatė narių pareiškime nurodytus faktus, bendrija
privalo nariams kompensuoti tikrinimo išlaidas. Bendrija gali
regreso tvarka reikalauti, kad atsakingi subjektai atlygintų tokiu
būdu patirtus nuostolius.
68.
Ginčai dėl revizijos ataskaitų sprendžiami teisme.
69.
Ginčai tarp bendrijos ir bendrijos narių, tarp bendrijos ir
kitų fizinių, juridinių asmenų, valstybės ar savivaldybės
sprendžiami įstatymų nustatyta tvarka.
70.
Ne mažiau kaip 1/5 bendrijos narių turi teisę prašyti teismo
paskirti ekspertus, kad šie ištirtų, ar bendrija, bendrijos valdyba
veikė tinkamai. Pareiškimo teismui padavimą, ekspertų paskyrimą, jų
darbo apmokėjimą ir teismo taikomas priemones dėl netinkamų
bendrijos ar bendrijos valdybos veiksmų nustato Civilinis kodeksas.
Bendrijos turtas ir lėšos
71. Bendrijos turtą sudaro
bendrijos lėšomis pirktos ar kitaip teisėtai įgytos materialinės
vertybės.
72. Bendrijos lėšas sudaro:
72.1. bendrijos narių įmokos,
skirtos bendrijos veiklai;
72.2. pajamos, gautos
disponuojant bendrijos turtu arba naudojant bendrojo naudojimo
patalpas ir kitus objektus;
72.3. lėšos, perimtos iš
organizacijos, eksploatavusios namą iki bendrijos įregistravimo;
72.4. valstybės, savivaldybės,
fizinių ar juridinių asmenų dovanos (aukos).
73.
Daugiabučio namo patalpų savininkai (bendraturčiai) privalo
proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir
išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat
reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos
namui atnaujinti.
74.
Tikslinių, kaupiamųjų ir kitų, susijusių su bendrijos
veikla, įmokų nustatymo ir mokėjimo tvarką, nepiniginių (turtinių)
įnašų įvertinimo bei bendrijos narių ir jų šeimos narių darbo
sąnaudų įskaitymo į įmokas tvarką nustato bendrijos narių
susirinkimas.
75.
Pajamos, gautos disponuojant bendrijos turtu arba naudojant
bendrojo naudojimo objektus, paskirstomos bendrijos nariams
proporcingai jų daliai bendrojoje nuosavybėje bendrijos susirinkimo
nustatytu būdu.
76.
Bendrijos ūkiniai metai yra nuo sausio 1 dienos iki gruodžio
31 dienos imtinai.
Bendrijos reorganizavimas ir
likvidavimas
77.
Bendrijos reorganizavimo ir likvidavimo tvarką nustato
Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas bei Civilinis
kodeksas.
Susirinkimo
pirmininkas
 |