DNSB įstatai
 Panevėžio butų ūkis, akcinė bendrovė              Avarinė tarnyba tel.: 1545; 861515454

Paskirtis FunkcijosValdymasPolitikaPaslaugosAvarinė tarnybaKasosTeisinė informacijaSkelbimai

 

                                                                                                           Klausiate-atsakomeInformacijaKontaktaiPradžia

                                                                                                                 DNSB įstatai       JV sutartis       Steigimo sutartis      Steigimo dokumentai

 

_________________________-OJO  DAUGIABUČIO NAMO SAVININKŲ  BENDRIJOS

Į S T A T A I 

Bendroji dalis

1.        ________________-ojo daugiabučio  namo savininkų bendrija (toliau vadinama - bendrija) yra ne pelno organizacija, įgyvendinanti šio namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu.

Bendrijos steigėjai yra ____________________-ojo  namo butų ir kitų patalpų savininkai

Bendrijos buveinė yra ___________________, Panevėžys.

2.        Bendrija yra privatusis ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo. Ji gali turėti sąskaitas bankuose.

Juridinio asmens statusą bendrija įgyja nuo jos ir jos įstatų įregistravimo dienos juridinių asmenų registre.

Savo veikloje bendrija vadovaujasi Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu,  daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymu (toliau - DNSBĮ), kitais įstatymais, teisės aktais ir bendrijos įstatais.

3.        Bendrija negali būti įmonių steigėja ir verstis kita veikla, nesusijusia su daugiabučio namo valdymu, bendrojo naudojimo objektų ir jam priskirto žemės sklypo naudojimu, priežiūra ir tvarkymu.

Bendrija veikia vadovaudamasi jos narių solidarumo, lygiateisiškumo ir tarpusavio pagalbos principais.

4.        Bendrijos tikslas - racionaliai ir efektyviai eksploatuoti namą, jo inžinerinę įrangą bei jam priskirtą žemės sklypą, organizuojant valdymą ir priežiūrą; atstovauti bendrijos interesams.

5.        Pagrindiniai bendrijos veiklos uždaviniai – daugiabučio namo valdymas, bendrojo naudojimo objektų ir jam priskirto žemės sklypo naudojimas, priežiūra ir tvarkymas.

Bendrijos teisės ir pareigos

6.     Bendrija turi teisę:

6.1.    turėti sąskaitas bankuose;

6.2.    pirkti ar kitokiu būdu įsigyti turtą, reikalingą bendrijos veiklai, jį parduoti, išnuomoti, įkeisti ar kitaip juo disponuoti;

6.3.    nustatytąja tvarka statyti ar rekonstruoti bendrijos poreikiams reikalingus statinius ar patalpas;

6.4.    kaupti lėšas namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrai ir atnaujinimui, jų skolintis;

6.5.    jungtis su kitomis bendrijomis, steigti bendrijų sąjungas (asociacijas) arba prie jų prisijungti;

6.6.    sudaryti sutartis su fiziniais ar juridiniais asmenimis.

7.      Bendrija gali turėti ir kitų teisių, jeigu jos neprieštarauja DNSBĮ, kitiems įstatymams ir šiems įstatams.

8.      Bendrija privalo:

8.1.    organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų ir jam priskirto žemės sklypo valdymą, priežiūrą ir kitokį tvarkymą, planuoti ir kaupti lėšas šiems darbams atlikti;

8.2.    laikytis įstatymų nustatytų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų, darbų saugos, higienos, aplinkosaugos, priešgaisrinių ir kitų specialių reikalavimų;

8.3.    laiku pateikti finansinę atskaitomybę įstatymų nustatyta tvarka;

8.4.    laiku mokėti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus mokesčius, įmokas ir rinkliavas;

8.5.    saugoti ir ginti bendrijos ir jos narių teises bei ekonominius ir kitus teisėtus interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir kitokiu tvarkymu;

8.6.    atsakyti pagal savo prievoles.

9.        Bendrija neatsako pagal jos narių prievoles.

10.     Bendrija gali samdyti darbuotojus arba sudaryti sutartis su gyvenamųjų namų priežiūros ir administravimo paslaugas teikiančiomis įmonėmis.

 Bendrijos nariai, jų teisės ir pareigos

11.   Bendrijos nariu gali būti tik namų, kuriuose įsteigta bendrija, patalpų savininkas (fizinis ar juridinis asmuo).

12.   Patalpų savininko teisė būti bendrijos nariu grindžiama patalpų savininko laisva valia įstoti į bendriją.

13.     Teisę tapti bendrijos nariu patalpų savininkas įgyja nuo nuosavybės teisės į patalpas bendrijos namuose atsiradimo dienos.

14.   Fizinis ar juridinis asmuo, pirkęs, paveldėjęs ar kitaip įsigijęs patalpas bendrijos valdomuose namuose, per 10 darbo dienų nuo nuosavybės teisės įgijimo dienos apie tai raštu praneša bendrijos valdybai.

15.   Patalpų savininkas gali tapti bendrijos nariu:

15.1.            susirinkime  raštu balsavęs už bendrijos ir jos įstatų įregistravimą DNSBĮ nustatyta tvarka. Šiuo atveju bendrijos nario teises ir pareigas patalpų savininkas įgyja nuo bendrijos ir jos įstatų įregistravimo dienos.

15.2.            pateikęs raštišką prašymą bendrijos valdybai. Prašyme turi būti nurodytas patalpų savininko vardas ir pavardė, asmens kodas ir adresas (juridinio asmens - pavadinimas, kodas ir adresas). Prašymą turi pasirašyti patalpų savininkas ar jo įgaliotas asmuo. Šiuo atveju bendrijos nario teises ir pareigas patalpų savininkas įgyja nuo jo prašymo įregistravimo bendrijos narių registravimo knygoje. Įstojimo diena laikoma prašymo pateikimo diena.

16.   Patalpų savininkams juridiniams asmenims bei valstybei ir savivaldybėms bendrijos veikloje atstovauja jų įgalioti asmenys.

17.   Bendrijos narys - fizinis asmuo gali įstatymų nustatyta tvarka įgalioti vietoj savęs dalyvauti bendrijos veikloje kitą asmenį (atstovą), nurodydamas įgaliojimo terminą, bet ne ilgesnį kaip 3 metai.

18.   Bendrijos nariai ir butų bei kitų patalpų savininkai registruojami bendrijos narių ir butų bei kitų patalpų savininkų registravimo knygoje. Joje nurodomas nario ir buto bei kitos patalpos savininko vardas ir pavardė, gyvenamoji vieta (juridinių asmenų - pavadinimas ir adresas), nuosavybės teisės į patalpas įgijimo pagrindas ir data bei patalpų plotas.

19.     Narystė bendrijoje pasibaigia nariui mirus (juridiniam asmeniui - nustojus egzistuoti), nariui netekus nuosavybės teisės į visas bendrijos namuose turėtas patalpas, nariui išstojus iš bendrijos bei likvidavus bendriją. Iš bendrijos išstojama pateikus raštišką prašymą bendrijos valdybai.

20.      Bendrijos narys turi teisę:

20.1.        dalyvauti bendrijos narių susirinkimuose, rinkti ir būti išrinktas į bendrijos valdybą,  revizijos komisiją;

20.2.        teikti siūlymus bendrijos veiklos klausimais;

20.3.        reikalauti, kad bendrijos valdymas ir bendrosios nuosavybės naudojimas bei priežiūra atitiktų visų bendrijos narių bendrąsias teises ir teisėtus interesus;

20.4.        be kitų namo patalpų savininkų sutikimo imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ar pašalinta grėsmė bendrojo naudojimo objektams, ir reikalauti iš kitų patalpų savininkų atlyginti išlaidas proporcingai jų daliai bendrojoje nuosavybėje;

20.5.        gauti informaciją apie bendrijos veiklą, jos finansinę būklę, turtą, pajamas ir išlaidas bei privalomus mokesčius;

20.6.        kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydamas uždrausti bendrijos valdybai ateityje sudaryti sandorius, prieštaraujančius bendrijos veiklos tikslams ar peržengiančius bendrijos valdybos kompetenciją;

20.7.        išstoti iš bendrijos;

20.8.        įgyvendinti kitas įstatymų nustatytas teises.

21.   Bendrijos narys, jo šeimos nariai, laikinieji gyventojai ir asmenys, kurie naudojasi savininko patalpomis sutarties pagrindu, turi teisę naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdami kitų patalpų savininkų, jų šeimos narių, laikinųjų gyventojų ir asmenų, kurie naudojasi savininko patalpomis sutarties pagrindu, teisių bei teisėtų interesų.

22.   Patalpų savininkai (bendraturčiai), atsižvelgdami į savo dalį bendrojoje nuosavybėje, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis, turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti naudojimosi atskiromis izoliuotomis šio namo patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis tvarką. Jeigu šis susitarimas yra notariškai patvirtintas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, jis lieka privalomas ir pasikeitus patalpų savininkams.

23.   Patalpų savininkai turi teisę į bendrojo naudojimo objektų duodamas pajamas proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje.

24.     Jeigu daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektą įgalioti daugiabučio namo savininkų valdo ir naudoja ne visi daugiabučio namo patalpų savininkai (bendraturčiai), tai įgaliojusieji namo patalpų savininkai (bendraturčiai) turi teisę kasmet iš valdančiųjų ir naudojančiųjų gauti ataskaitą. Ataskaita taip pateikiama iš karto po to, kai jie nustojo valdyti bei naudoti namo bendrojo naudojimo objektą.

25.   Jeigu vienas iš patalpų savininkų (bendraturčių) nevykdo savo pareigos dalyvauti tvarkant ir išlaikant bendrą objektą, tai kiti patalpų bendraturčiai turi teisę į dėl to susidariusių nuostolių atlyginimą įstatymų nustatyta tvarka.

26.   Patalpų savininkai (bendraturčiai) taip pat turi teisę:

·       be kitų savininkų sutikimo imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ar pašalinta grėsmė bendrojo naudojimo objektams, ir reikalauti iš kitų patalpų savininkų atlyginti išlaidas, proporcingas šių savininkų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje;

·       reikalauti iš kitų patalpų savininkų, kad namo bendrojo naudojimo objektų valdymas ir naudojimas atitiktų bendrąsias patalpų savininkų teises ir teisėtus interesus.

27.   Kiekvienas iš patalpų savininkų (bendraturčių) turi teisę nustatytąja tvarka perleisti kitam asmeniui nuosavybėn, išnuomoti, kitokiu būdu perduoti naudotis ar įkeisti visą savo dalį ar dalį dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje, išskyrus gyvenamojo namo bendrąsias konstrukcijas, bendrąją inžinerinę įrangą bei bendrojo naudojimo patalpas, kurios negali būti atidalytos iš bendrosios nuosavybės.

28.   Patalpų savininkai (bendraturčiai) turi pirmenybės teisę įsigyti perleidžiamos bendrosios nuosavybės dalį.

Patalpų savininkas (bendraturtis), norintis perleisti savo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, privalo per notarą pranešti kitiems namo patalpų savininkams (bendraturčiams) apie ketinimą perleisti savąją dalį ir kartu nurodyti perleidimo sąlygas. Jeigu kiti namo patalpų savininkai (bendraturčiai) atsisako pasinaudoti pirmenybės teise arba šios teisės į perleidžiamą bendrąją dalinę nuosavybę neįgyvendina per vieną mėnesį, tai bendrosios dalinės nuosavybės savininkas turi teisę perleisti ją bet kuriam asmeniui.

Jeigu dalis perleista pažeidžiant pirmenybės teisę ją įsigyti, kitas bendrosios nuosavybės bendraturtis turi teisę per tris mėnesius teismine tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos naujo ginčijamos dalies savininko teisės ir pareigos. Įsigytos bendrosios dalies savininkas yra atsakingas už prievoles, kurios atsirado iki šio sandorio, jeigu tai nurodyta perleidimo sutartyje.

29.   Patalpų savininkai (bendraturčiai) turi teisę remontuoti, rekonstruoti, keisti nuosavų gyvenamųjų patalpų paskirtį DNSBĮ ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

        Pasiūlymas keisti gyvenamųjų patalpų paskirtį iki projektavimo sąlygų išdavimo turi būti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka viešai aptartas su bendrijos nariais ir kitais butų bei kitų patalpų savininkais. Ši nuostata netaikoma, kai negyvenamosios patalpos keičiamos į gyvenamąsias, taip pat, kai kitos paskirties, negu buvo, negyvenamosioms patalpoms netaikomi griežtesni aplinkosaugos, higienos, priešgaisrinės saugos ir kiti privalomieji reikalavimai.

        Viešai aptarti turi būti pateikta gyvenamųjų patalpų pertvarkymo ir namo aplinkos pakeitimo schema. Viešo aptarimo išvados ir pasiūlymai, kurie neprieštarauja įstatymams bei kitiems teisės aktams, turi būti įrašyti į patalpų paskirties keitimo projektavimo sąlygas.

        Ginčus dėl gyvenamųjų patalpų paskirties keitimo sprendžia teismas.

30. Bendrijos narys privalo:

30.1.  laikytis bendrijos įstatų, vykdyti bendrijos narių susirinkimo, bendrijos valdybos ir revizoriaus sprendimus;

30.2.  dalyvauti bendrijos veikloje;

30.3.  tinkamai naudoti ir prižiūrėti nuosavybės teise jam priklausančias patalpas;

30.4.  tausoti bendrijos turtą ir bendrojo naudojimo objektus, laikytis namo vidaus tvarkos ir žemės sklypo priežiūros taisyklių, užtikrinti, kad šių taisyklių laikytųsi jo šeimos nariai ar jo patalpų nuomininkai;

30.5.  atsiskaityti nustatyta tvarka už teikiamas paslaugas, mokėti bendrijos nustatytas įmokas;

30.6.  apmokėti bendrijos nustatytas išlaidas, susijusias su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra, remontu ar tvarkymu pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomus statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, taip pat žemės sklypo naudojimu ir priežiūra proporcingai jo daliai bendrojoje nuosavybėje;

30.7.   savavališkai, be bendrijos valdybos ar jos įgalioto asmens leidimo nereguliuoti, nekeisti, neremontuoti namo bendrosios inžinerinės įrangos, bendrųjų konstrukcijų ir bendrojo naudojimo patalpų;

30.8.  parduodamas, dovanodamas ar kitaip perleisdamas nuosavybės teise jam priklausančias patalpas, atsiskaityti su bendrija pagal savo prievoles ir informuoti bendrijos valdybą apie išstojimą iš bendrijos;

30.9.  atsakyti pagal savo prievoles.

31.    Patalpų savininkas (bendraturtis) privalo leisti tam tikslui paskirtiems asmenims remontuoti ar kitaip tvarkyti jo bute ir kitose patalpose esančią bendrojo naudojimo mechaninę, elektrotechninę ir kitokią įrangą.

32.    Patalpų savininkai (bendraturčiai) - tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys nepriklausomai nuo to, ar jie yra, ar nėra bendrijos nariai, privalo atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo (apmokėti išlaidas, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų priežiūra, remontu, tvarkymu ir kt.). Dėl to kylantys ginčai tarp bendrijos ir jos narių, taip pat kitų patalpų savininkų gali būti sprendžiami teismine tvarka.

33.       Bendrijos narys neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais.

34.       Pastato bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir naudojimo privalomieji reikalavimai - įstatymuose, valstybės ir savivaldybių institucijų teisės aktais patvirtintuose norminiuose dokumentuose (techniniuose reglamentuose, priežiūros bei naudojimo taisyklėse ir kituose) nustatyti privalomi pastato konstrukcijų mechaninio atsparumo ir stabilumo, priešgaisrinės saugos, higienos, aplinkosaugos ir kiti specialieji reikalavimai.

 Bendrojo naudojimo objektai

35.                 Namo bendrojo naudojimo objektai priklauso šio namo patalpų savininkams (bendraturčiams) bendrosios dalinės nuosavybės teise. Patalpų savininko dalis bendrojoje nuosavybėje lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui.

36.                 Bendrojo naudojimo objektai valdomi, jais naudojamasi ir disponuojama patalpų savininkų (bendraturčių) sutarimu.

37.                 Daugiabučio namo gyvenamųjų patalpų paskirtis gali būti keičiama ir jos naudojamos teisėsaugos, ryšių, medicinos, spaudos platinimo, buitinių paslaugų teikimo bei kitoms negamybinėms reikmėms, jeigu tai neprieštarauja teritorijos planavimo dokumentų reikalavimams.

Kai keičiama gyvenamųjų patalpų paskirtis, jos turi būti pertvarkytos taip, kad būtų įrengtas atskiras įėjimas iš lauko ir kad šis pertvarkymas atitiktų gyvenamojo namo architektūros, higienos, priešgaisrinės saugos, aplinkosaugos ir statybos techninius reikalavimus.

Gyvenamųjų patalpų paskirties keitimo projektas rengiamas ir statybos darbai atliekami laikantis Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytos tvarkos bei reikalavimų.

38.           Jeigu patalpų savininkas, nustatytąja tvarka gavęs kitų bendraturčių sutikimą ir laikydamasis įstatymų nustatytų taisyklių, savo lėšomis padidina bendrojo naudojimo objektą (jo vertę), tai šio savininko reikalavimu jo dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir naudojimosi bendruoju objektu tvarka turi būti atitinkamai pakeičiamos.

39.           Jeigu patalpų savininkas savo lėšomis padidina bendrojo naudojimo objektą (jo vertę), neturėdamas kitų bendraturčių sutikimo, jis įgyja nuosavybės teisę į tą padidintą dalį, jeigu ją galima atskirti nesužalojant bendro objekto.

Jeigu padidinto objekto ar jo vertės dalies negalima atskirti nesužalojant bendro objekto, tai visų bendraturčių dalys padidėja proporcingai jų bendrosios nuosavybės teise turimoms dalims.

  Bendrijos valdymo organai

40.     Bendrijos valdymo organas yra bendrijos narių susirinkimas; bendrijos kolegialus valdymo organas yra bendrijos valdyba.

  Bendrijos narių susirinkimas

41.   Aukščiausias bendrijos valdymo organas yra bendrijos narių susirinkimas, kuris turi teisę:

41.1.        tvirtinti, keisti ir papildyti bendrijos įstatus;

41.2.        rinkti ir atšaukti bendrijos valdybą, valdybos pirmininką ir revizorių;

41.3.            tvirtinti bendrijos valdybos darbo reglamentą;

41.4.        nustatyti bendrijos ūkinės veiklos organizavimo ir valdymo tvarką ir su tuo susijusius įgaliojimus valdybos nariams, taip pat jų darbo apmokėjimo sąlygas, samdomų darbuotojų skaičių ir jų darbo apmokėjimo tvarką arba sutarčių su gyvenamųjų namų  priežiūros ir administravimo paslaugas teikiančiomis įmonėmis sudarymo sąlygas;

41.5.            tvirtinti bendrijos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą, bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto ar rekonstrukcijos) ar modernizavimo metinį bei ilgalaikį planą, lėšų įstatymuose ir kituose teisės aktuose nurodytiems privalomiems statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimams įgyvendinti kaupimo tvarką;

41.6.            tvirtinti nepiniginių (turtinių) bendrijos narių įnašų įvertinimo bei bendrijos narių ir jų šeimos narių darbo sąnaudų įskaitymo į įmokas nustatymo tvarką;

41.7.            vertinti bendrijos valdybos veiklą, tvirtinti metinę bendrijos ūkinės ir finansinės veiklos ataskaitą ir revizoriaus išvadas apie bendrijos finansinę veiklą;

41.8.            nustatyti naujų narių priėmimo į bendriją tvarką;

41.8.        nustatyti disponavimo bendrijos turtu ir lėšomis tvarką, spręsti lėšų skolinimosi bei pajamų paskirstymo klausimus;

41.9.        nustatyti ir patvirtinti namo vidaus tvarkos ir žemės sklypo priežiūros taisykles;

41.10.      spręsti bendrijos stojimo į sąjungas (asociacijas), išstojimo iš jų, bendrijos reorganizavimo ir likvidavimo klausimus.

42.   Bendrijos narių susirinkimus šaukia bendrijos valdyba  įstatuose nustatyta tvarka, bet ne rečiau kaip vieną kartą per metus, pasibaigus ūkiniams metams.

43.   Susirinkimas taip pat turi būti sušauktas, kai to reikalauja:

1)                   revizorius;

2)                   ne mažiau kaip 1/4 bendrijos narių.

        Jei bendrijos valdyba per mėnesį nuo reikalavimo sušaukti bendrijos narių susirinkimą pateikimo dienos susirinkimo nesušaukia, jį gali šaukti revizorius arba 1/4 bendrijos narių .

44.       Apie šaukiamą bendrijos narių susirinkimą jo organizatorius turi ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki susirinkimo dienos viešai pranešti bendrijos nariams ir kartu pateikti susirinkimo darbotvarkę.

Jei susirinkimo darbotvarkėje numatyta pakeisti ar papildyti bendrijos įstatus ar svarstyti lėšų skolinimosi klausimą, apie bendrijos narių susirinkimą nariams pranešama raštu.

45.           Bendrijos narių susirinkimas laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė bendrijos narių . Neatvykus į susirinkimą nustatytam narių skaičiui, per dvi savaites šaukiamas pakartotinis susirinkimas, kuris yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 1/4 narių. Susirinkimo nutarimai yra teisėti, jeigu už juos balsavo daugiau kaip pusė susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių , išskyrus nutarimus dėl bendrijos įstatų pakeitimo ir papildymo, dėl lėšų, susijusių su bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir naudojimo privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu, kaupimo ar skolinimosi, kurie yra teisėti, kai už juos balsuoja daugiau kaip pusė bendrijos narių.

46.           Kiekvieno buto ar kitų patalpų savininkas turi vieną balsą.

Patalpų bendraturčiams jų tarpusavio susitarimu atstovauja vienas asmuo, kuris turi vieną balsą.

47.   Susirinkimai yra protokoluojami. Protokolus pasirašo susirinkimo pirmininkas ir susirinkimo sekretorius. Protokolai registruojami pagal raštvedybos taisykles ir saugomi ne mažiau kaip 10 metų.

48.   Bendrijos narių sprendimai taip pat gali būti priimti balsuojant raštu šių įstatų nustatyta tvarka.

49.   Ne mažiau kaip ¼ bendrijos narių pateikus rašytinius pasiūlymus, bendrijos valdyba organizuoja bendrijos narių balsavimą raštu, kad būtų priimtas sprendimas.

50.   Bendrijos narių balsavimas raštu vykdomas taip:

50.1.        parengiama bendrijos nario balsavimo biuletenis, kuriame nurodomas svarstomas klausimas(-ai), siūlomas sprendimo būdas, balsavimo žyma “Pritariu”, “Nepritariu” ir įrašoma nuoroda, kam ir kada šis biuletenis turi būti grąžintas;

50.2.            balsavimo biuletenis įteikiamas kiekvienam bendrijos nariui asmeniškai arba išsiunčiamas registruotu laišku, be to, apie vykdomą balsavimą raštu ir svarstomus klausimus viešai skelbiama namo skelbimų lentoje. Jeigu patalpos priklauso keliems bendraturčiams, jiems (vienam iš bendraturčių) įteikiamas vienas biuletenis;

50.3.        bendrijos narys, gavęs balsavimo biuletenį, turi per 2 savaites nuo šio biuletenio įteikimo dienos apsispręsti dėl balsavimo ir atitinkamai pažymėti biuletenyje – pritaria ar nepritaria siūlomam nutarimo būdui (būdams). Užpildytas biuletenis pasirašomas, nurodant pasirašiusiojo asmens kodą. Jeigu patalpa priklauso keliems bendraturčiams, biuletenį pasirašo vienas iš bendraturčių jų susitarimu. Nesutarimo atveju biuletenis laikomas negaliojančiu. Negaliojančiais taip pat laikomi neužpildyti ir (ar) bendrijos nario nepasirašyti biuleteniai;

50.4.        užpildytą balsavimo biuletenį bendrijos narys turi grąžinti bendrijos valdybai ar jos įgaliotam asmeniui arba išsiųsti paštu, arba įmesti į specialiai tam skirtą balsadėžę;

50.5.        balsavimo raštu rezultatus apibendrina bendrijos valdybos sudaryta iš bendrijos narių balsų skaičiavimo komisija; balsavimo raštu rezultatai įforminami balsų skaičiavimo komisijos protokolu, kurį pasirašo balsų skaičiavimo komisijos nariai ir tvirtina bendrijos valdyba. Balsų skaičiavimo komisijos pasirašytas protokolas viešai skelbiamas skelbimų lentoje;

50.6.        balsuojant raštu priimti sprendimai yra teisėti, kai jiems pritaria daugiau kaip pusė bendrijos narių;

50.7.        balsavimo biuleteniai susegami į bylą ir saugomi ne trumpiau kaip 3 metus;

50.8.        balsavimas raštu laikoma neįvykusiu, jeigu iki balsavimo biuleteniuose nurodyto termino bendrijos valdybai ar jos įgaliotam asmeniui grąžintų - atsiųstų paštu ar įmestų į specialiai tam skirtą balsadėžę - ir pripažintų galiojančiais biuletenių skaičius yra mažesnis už pusę bendrijos narių skaičiaus plius vienas. Kartotinis balsavimas raštu gali būti vykdomas bendrijos narių rašytiniu prašymu ne anksčiau kaip po 2 savaičių, pasibaigus vykdyto balsavimo raštu terminui.

51.   Bendrijos narių susirinkimo nutarimai gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo tada, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo priėmimą.

 Bendrijos valdyba

52.   Bendrijos valdyba yra bendrijos valdymo organas, vadovaujantis bendrijos veiklai tarp bendrijos narių susirinkimų. Valdyba renkama  iš trijų bendrijos narių. Bendrijos valdyba renkama ne ilgesniam kaip dviejų metų laikotarpiui. Valdybos narių kadencijų skaičius neribojamas.

53.   Bendrijos valdybos pirmininką iš valdybos narių renka bendrijos susirinkimas. Bendrijos valdybos pirmininkas organizuoja valdybos darbą ir atstovauja bendrijai.

54.   Bendrijos valdybos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 valdybos narių. Valdybos nutarimai yra teisėti, kai už juos balsuoja daugiau kaip pusė posėdyje dalyvaujančių valdybos narių. Jei valdybos narių balsai pasiskirsto po lygiai, lemia pirmininko balsas. Valdybos nutarimai protokoluojami. Protokolą pasirašo valdybos pirmininkas. Protokolai registruojami pagal raštvedybos taisykles.

55.   Bendrijos valdyba yra pavaldi bendrijos narių susirinkimui ir atlieka visas jo pavestas funkcijas. Bendrijos valdyba ne rečiau kaip vieną kartą per metus atsiskaito bendrijos narių susirinkimui.

56.   Bendrijos valdyba dirba vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymais, bendrijos įstatais, bendrijos narių susirinkimo nutarimais ar nutarimais, priimtais balsuojant raštu, bendrijos valdybos darbo reglamentu, kurį tvirtina bendrijos narių susirinkimas.

57.   Bendrijos valdyba:

57.1.        rengia bendrijos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą, bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto, rekonstrukcijos) ar modernizavimo metinį bei ilgalaikį planą, taip pat metinę bendrijos ūkinės ir finansinės veiklos ataskaitą ir teikia ją bendrijos susirinkimui;

57.2.            tvarko ir saugo bendrijos narių ir butų bei kitų patalpų savininkų registravimo knygą, namo ir jam priskirto žemės sklypo techninę ir juridinę dokumentaciją, tvarko bendrijos raštvedybą, priima patalpų savininkų pareiškimus įstoti į bendriją bei išstoti iš jos;

57.3.        bendrijos narių susirinkimo nustatyta tvarka organizuoja bendrijos ūkinę veiklą, susijusią su bendrojo naudojimo objektų, taip pat namui priskirto žemės sklypo naudojimu ir priežiūra;

57.4.        priima ir atleidžia iš darbo bendrijos samdomus darbuotojus;

57.5.        tvirtina bendrijos darbuotojų pareiginius nuostatus;

57.6.        pagal bendrijos susirinkimo sprendimus naudoja bendrijos lėšas ir tvarko jos sąskaitas bankuose, taip pat samdo buhalterį arba jo funkcijas pagal sutartį paveda įmonei, teikiančiai gyvenamųjų namų valdymo administravimo ir priežiūros paslaugas;

57.7.        kontroliuoja, kaip daugiabučio namo patalpų savininkai vykdo savo prievoles, susijusias su bendrojo naudojimo objektų priežiūra bei naudojimu, teikia pasiūlymus teisėsaugos institucijoms ir valstybinės statinių priežiūros tarnyboms patraukti atsakomybėn kaltus asmenis;

57.8.        atstovauja bendrijai pagal savo kompetenciją, sprendžia kitus klausimus, susijusius su bendrijos veikla.

58.   Bendrijos valdyba privalo laiku rengti bendrijos narių susirinkimus, parengti jų darbotvarkę, pateikti informaciją susirinkimo darbotvarkės klausimais.

59.   Bendrijos valdyba per 5 darbo dienas nuo bendrijos nario kreipimosi dienos privalo suteikti jam informaciją apie bendrijos valdymo ir kontrolės organų nutarimus, turtą, lėšas, įmokas ir kitus privalomus mokesčius, susijusius su bendrijos veikla. Valdybai draudžiama riboti revizijos komisijos įgaliojimus ar kitaip trukdyti jos darbą.

Bendrijos valdyba privalo solidariai atlyginti bendrijai nuostolius, padarytus dėl valdybos nutarimų, priimtų pažeidžiant bendrijos įstatus, DNSBĮ ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus. Nuo pareigos atlyginti nuostolius atleidžiami tie bendrijos valdybos nariai, kurie balsavo prieš tokį nutarimą arba nedalyvavo posėdyje jį priimant ir per 7 dienas po to, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tokį nutarimą, įteikė valdybos pirmininkui rašytinį protestą. Bendrijos valdyba gali būti atleidžiama nuo atlyginimo nuostolių, kuriuos ji padarė atlikdama pareigas, jeigu ji rėmėsi bendrijos dokumentais ir kita informacija, kurios tikrumu nebuvo pagrindo abejoti, arba veikė neviršydama normalios ūkinės rizikos laipsnio.

60.     Ginčus dėl nuostolių atlyginimo sprendžia teismas.

61.     Bendrijos valdyba privalo sudaryti bendrojo naudojimo objektų aprašą ir prireikus jį papildyti arba pakeisti. Šiame apraše turi būti nurodyta bendrojo naudojimo objektų techninė būklė.

62.     Bendrijos valdyba bendrojo naudojimo objektų aprašą  paskelbia viešai patalpų savininkams  ir pateikia jį kitiems jai žinomiems su bendrojo naudojimo objektų valdymu susijusiems suinteresuotiems asmenims. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę ginčyti bendrojo naudojimo objektų aprašą ir reikalauti atlikti turto inventorizaciją iš naujo.

 Bendrijos veiklos tyrimas ir kontrolė. Ginčų nagrinėjimas

63.     Bendrijos valdybos veiklą kontroliuoja revizorius. Jei nustatoma pažeidimų, medžiaga perduodama svarstyti bendrijos narių (įgaliotinių) susirinkimui.

64.     Revizorių ne daugiau kaip dviems metams renka bendrijos narių susirinkimas. Revizoriumi negali būti bendrijos valdybos nariai ir asmenys, kuriuos su valdybos nariais sieja artimi giminystės ar svainystės ryšiai (tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), sutuoktiniai, broliai, seserys, taip pat sutuoktinių broliai, seserys, tėvai ir vaikai).

65.     Pasibaigus ūkiniams metams, revizorius atlieka išsamų veiklos patikrinimą, vertina ją ir teikia išvadą apie bendrijos finansinę veiklą. Bendrijos valdyba privalo pateikti revizoriui paaiškinimus ir reikalingus dokumentus.

66.     Revizorius privalo atlikti neeilinį finansinės veiklos patikrinimą, jei to reikalauja ne mažiau kaip 1/4 bendrijos narių, ir revizijos ataskaitą pateikti bendrijos narių susirinkimui.

67.     Revizijos išlaidas dengia jos pareikalavę nariai. Jei revizorius nustatė narių pareiškime nurodytus faktus, bendrija privalo nariams kompensuoti tikrinimo išlaidas. Bendrija gali regreso tvarka reikalauti, kad atsakingi subjektai atlygintų tokiu būdu patirtus nuostolius.

68.     Ginčai dėl revizijos ataskaitų sprendžiami teisme.

69.     Ginčai tarp bendrijos ir bendrijos narių, tarp bendrijos ir kitų fizinių, juridinių asmenų, valstybės ar savivaldybės sprendžiami įstatymų nustatyta tvarka.

70.     Ne mažiau kaip 1/5 bendrijos narių turi teisę prašyti teismo paskirti ekspertus, kad šie ištirtų, ar bendrija, bendrijos valdyba veikė tinkamai. Pareiškimo teismui padavimą, ekspertų paskyrimą, jų darbo apmokėjimą ir teismo taikomas priemones dėl netinkamų bendrijos ar bendrijos valdybos veiksmų nustato Civilinis kodeksas.

 Bendrijos turtas ir lėšos

71.   Bendrijos turtą sudaro bendrijos lėšomis pirktos ar kitaip teisėtai įgytos materialinės vertybės.

72.   Bendrijos lėšas sudaro:

72.1.        bendrijos narių įmokos, skirtos bendrijos veiklai;

72.2.        pajamos, gautos disponuojant bendrijos turtu arba naudojant bendrojo naudojimo patalpas ir kitus objektus;

72.3.        lėšos, perimtos iš organizacijos, eksploatavusios namą iki bendrijos įregistravimo;

72.4.        valstybės, savivaldybės, fizinių ar juridinių asmenų dovanos (aukos).

73.     Daugiabučio namo patalpų savininkai (bendraturčiai) privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti.

74.     Tikslinių, kaupiamųjų  ir kitų, susijusių su bendrijos veikla, įmokų nustatymo ir mokėjimo tvarką, nepiniginių (turtinių) įnašų įvertinimo bei bendrijos narių ir jų šeimos narių darbo sąnaudų įskaitymo į įmokas tvarką nustato bendrijos narių susirinkimas.

75.     Pajamos, gautos disponuojant bendrijos turtu arba naudojant bendrojo naudojimo objektus, paskirstomos bendrijos nariams proporcingai jų daliai bendrojoje nuosavybėje bendrijos susirinkimo nustatytu būdu.

76.     Bendrijos ūkiniai metai yra nuo sausio 1 dienos iki gruodžio 31 dienos imtinai.

 Bendrijos reorganizavimas ir likvidavimas

77.     Bendrijos reorganizavimo ir likvidavimo tvarką nustato Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas bei Civilinis kodeksas.

  Susirinkimo pirmininkas                                                                                                                                                       

 

                                                                                 Į viršų